Apie pavasarį, kuris vis arčiau ir arčiau
Pavasaris vis arčiau ir arčiau
Taip, tai keistoka antraštė, kai prekybcentriai jau pasipuošę lemputėmis, ir norom nenorom jau pagalvoji apie Kalėdines dovanas. Bet šiose keliose eilutėse yra kai kas svarbaus, galinčio išgelbėti tokius kaip aš.
Aš nemėgstu tamsos, žiemos ir šalčio. Net nemoku gyventi naktinio gyvenimo, draugų vakarėlyje 11 val. man jau pakerta kojas, akys limpa net neklaususios, ar mandagu. Taip, aš vasaros mergaitė, kai šviesu ir šilta, aš irgi šviesi ir šilta. Tad kaip išgyventi tą nesibaigiančią naktį?! Nors imk ir įsisupk į kurį nors audinių ruloną(rekomenduojama žalią) ir užmik žiemos miegu. Kaip meška. Bet šiandien, šiandien viskas kitaip! Nes man atsiverė akys – o gi viskas prikalsuo nuo formuluotės. Iki šiol sakydavau – “ech, vis tamsiau ir tamsiau” arba “ dabar jau ilgai ir TIKRAI bus šalta”. Bet EUREKA – šiandien supratau, kad yra ir kita medalio pusė - paprasčiausiai – ir PAVASARIS VIS ARČIAU IR ARČIAU! Nei kruopelytės melo, ar savęs apgaudinėjimo, tik akivaizdi ir paprasta tiesa. Ar Jums kada nors atėjo į galvą tokia mintis? Jei taip, tai kodėl tylėjot?! Tiek žiemų praleidau gailėdama žydinčių vyšnių, ir ilgėdamasi trumpų suknelių ir.. trumpų naktų. Ir tai galioja ne tik žiemai. Dar lietui(giedra vis arčiau ir arčiau), sunkiai netekčiai, rodos nesibaigiančiam margistrinio rašymui, dešimtmetį užsitęsusiom namo statybom ar užpuolusiam liūdesiui. Nes akimirka, kai bus geriau, yra vis arčiau ir arčiau.
Ir kaip viskas paprasta. Pakeiti formuluotę ir prasmė apsiverčiau aukštyn kojomis, įgauna kitą pavidalą, kitą aromatą. Štai koks griausmingas naujas kūrybinis įkvėpimas - tegul tik laiko mane Kėdutės už pakarpos, kad neprikepčiau per daug naujų pataliukų kolekcijų ir iš tos euforijos nesukelčiau sumaišties kūdikėlių mamytėms :) Tai toks štai reziumė! Kai kurie žmonės taip ir prakiurkso visą gyvenimą gailėdamiesi kažin ko, vis žvilgčiodami per petį – o tereikėjo susivokti, kad pavasaris vis arčiau ir arčiau!!
Saldžių sapnų,
Justina,
Keturios Kėdutės