Keturių Kėdučių MAMOS: Aš laukiuosi, o kas toliau? Pozityvios mintys apie laukimą, gimdymą ir atėjimą

Žinia, kad laukiesi ir netrukus tapsi mama, yra tikrai nuostabi ir nepakartojama. Ypač, kai vaikelis yra planuotas ir lauktas. Tuomet jausmas, kai šią naujieną patvirtina ne tik moteriška nuojauta, dingusios mėnesinės, nėštumo testas, bet ir gydytoja, yra ypatingas. Tą akimirką viskas aplinkui pranyksta, o laikas, tarytum, sustoja. Norisi rėkti visam pasauliui apie artėjantį stebuklą, dalintis džiaugsmu su visais artimaisiais, todėl pirmieji skambučiai vyrui ir mamai buvo palydėti sunkiai tvardomomis džiaugsmo ašaromis ir virpančiu balsu. Atsitokėji ir pradedi viską suvokti tik grįžus namo, juk nuo šiol esi atsakinga ne tik už save, bet ir už mažąjį pilvelio gyventoją. Tuomet galvoje kyla įvairiausių minčių uraganas. O viskas galiausiai susiveda į vieną vienintelį klausimą: „Kaip pasiruošti svarbiausiam vaidmeniui tavo gyvenime – tapimui mama?“. 


Šiuo metu, kai jau esu šešių mėnesių sūnelio Viliaus mama, šie prisiminimai atrodo dar tokie „švieži“, malonūs, jautrūs. Viliukas yra pirmas vaikas mūsų su vyru šeimoje, todėl viskas – laukimas ir vaikelio atėjimas į pasaulį – buvo nauja, nepatirta, lig šiol nepajausta. Tik daug svetimų pasakojimų, istorijų, patirčių ir išgyvenimų. Daug klausimų ir dar daugiau skirtingų atsakymų. Bandyti pasiruošti vaikelio laukimui, gimdymui, gimusio vaikelio priežiūrai be abejo reikia. Taip, teisingai supratote, bandyti. Vaikas yra toks unikalus ir nepakartojamas, kad dažniausiai atrodo, kad tavo vaikas yra išimtis iš visų taisyklių. Jis gimsta ir auga individualiai, ir dažniausiai ne taip kaip tavo gimininių ar draugių vaikučiai. Tačiau svarbu dar iki vaiko gimimo kaupti žinias, informaciją, o paskui bandyti jas taikyti praktiškai, o tada jau bus kaip bus. O bus visaip :)


Ir visa ko pradžia – LAUKIMAS. Kaip žinia, šis periodas suskirstytas į tris trimestrus ir trunka devynis mėnesius arba kitaip - 40 savaičių. Šiuo laikotarpiu pati svarbiausia yra nėštukė. Nėščiąsias dažnai kankina nuotaikų kaita, mieguistumas, jos greičiau pavargsta, lengvai susijaudina ir susigraudina, o tai yra visiškai normalu. Artimieji ir draugai turėtų būti supratingi ir kantrūs, ypatingai to reikalaujama iš vyro, kuris tampa moters ramstis, užuovėja, guodėjas ir  tuo, ko moteriai tuo metu reikia.

 Laukimo periodu reikėtų stengtis kuo daugiau ilsėtis, užsiimti širdžiai mielomis veiklomis. Aš pati visą savo nėštumo laikotarpį jaučiausi tikrai gerai, todėl sėdėti namuose ir nieko neveikti norėjosi itin retai. Dažniausiai dėl to, kad atrodė, kad neturiu ką tinkamo apsirengti :) Aš mėgau ilgus pasivaikščiojimus su vyru, lėtus arbatos gėrimus terasoje, nesibaigiančius pokalbius apie naują šeimos narį, netolimos ateities svajones, ėjimą pietauti į kavines, plepėjimus su mama, knygų skaitymą, kino filmų peržiūras, sveikų patiekalų gamybą ir, žinoma, miegą!!! Nusnausti popiečio miegelio buvo nuostabu, dabar tai kelia ypatingai nostalgiškus jausmus. Taip pat, mane teigiamai veikė grynas oras, lengvos mankštelės, pratimai ant didelio kamuolio. Nėštumo pabaigoje lankiausi pamokėlėse apie gimdymą, vaiko priežiūrą, žindymą ir pan. temas. Ten išgirsti patarimai man tuo kartu nuramino širdį ir mintis. Jaučiausi atsakinga būsimoji mamytė, tuo pačiu ramesnė, labiau pasiruošusi, todėl tikrai verta jose apsilankyti. Vis tik, išduosiu paslaptį, kad laukimo periodu smagiausia man buvo pirkti!!! Dėl to labiausiai laukiau nėštumo atostogų J Vaiko kraitelio įsigijimas buvo vienas iš didžiausių malonumų laukimosi metu: lovytė, vežimėlis, drabužėliai, žaisliukai... Tokių mielų, gražių dalykėlių rinkimas padėjo labiau įsijausti į motinystę. Įsivaizdavimai, kaip mažylis gulės lovelėje, žais ant kilimėlio ar važiuos vežimėlyje tik dar labiau stiprino laukimo džiaugsmą. Dar vienas labai patikęs dalykas – nėštukės fotosesija. Įamžintos pilvelio akimirkos man atrodo nepaprastai žavingai! Ir, žinoma, gražiai atrodo kūdikių nuotraukų bei atsiminimų albumuose. Taigi, mano laukimas buvo visoks - ramus,  įdomus, o kartais rutiniškai nuobodus, džiugus ir bauginantis. Įvairus, tačiau net ir sunkiausiomis akimirkomis teikiantis daug džiaugsmo.


                 Laukimui pasibaigus prasideda – GIMDYMAS. Nemeluosiu, gimdymas man buvo didžiausia „baisa pabaisa“. Visada žinojau, kad kada nors tapsiu mama, tačiau labiausiai bauginantis dalykas man buvo gimdymas. Juk labiausiai baugina tai, kas nepatirta, nepažinta, tai ko negali kontroliuoti. Gimdymo baimė man buvo susijusi su skausmu ir nerimu dėl pačio mažylio sveikatos, kad tik viskas būtų gerai. Įdomiausia tai, kaip įmanoma taip stipriai laukti ir kartu taip beprotiškai bijoti mažylio gimimo?! Dabar galiu pasakyti, kad neverta bijoti to, kas yra neišvengiama. Juk kas turi pradžią, turi ir pabaigą. O skausmas... Reikia suprasti, kad sąrėmiai prasideda ir baigiasi. Taigi, tai nėra ištisinis skausmas, kokie dažniausiai būna kiti skausmai, tokie kaip danties, galvos ir kitų kūno vietų, kai nežinai, kada skausmas liausis. Gimdymo skausmas yra tokia unikali skausmo rūšis, kuri gimus vaikeliui išnyksta akimirksniu ir dar su tokia palaimos jėga, kad oi oi oi.. Per vieną pamokėlę apie pasiruošimą gimdymui mums sakė, nebijokite gimdymo, laukite jo nekantriai ir su didžiuliu malonumu, juk artėja jūsų mažylio gimtadienis. Į gimdyklą važiuokite kaip į gimtadienio šventę. Pačią svarbiausią!

Mano Viliukas į šį pasaulį nesiskubino, matyt, labai patiko pilvelyje J Mažylis pasibeldė suėjus 40 savaičių ir 3 dienoms. Vaikelio atėjimas buvo pakankamai lengvas, greitas ir sklandus. Taip manau, nors dar neturiu su kuo palyginti. Pirmą valandą nakties nubėgo vandenys, o 9:45 val. ryte jau glaudžiau vaikelį prie krūtinės. Neprireikė nei epidūrinės nejautros, nei linksminamųjų dujų, nei kokių kitų medikamentų. Gimdymo metu labiausiai padėjo karštas dušas, siūbavimas ant kamuolio, vaikščiojimas ir vyro atliekamas nugaros masažas bei parama. Taigi, svarbiausia atrasti tai, kas jums galėtų padėti palengvinti sąrėmių skausmą. Kiekvienai gimdyvei manau tai labai individualu. Svarbu žinoti, kad visada yra būdų, kurie padeda. Apie juos išsamiai pasakoja pamokėlėse :)


Galiausiai – ATĖJIMAS. Tai buvo saulėtas rugsėjo penktadienio rytas, kuomet įvyko nuostabiausias įvykis mano gyvenime – gimė mano sūnus. Prisimenu pirmą ašarą, mudviejų su vyru žvilgsnių susitikimą, skambutį savo mamai ir dar nedrąsiai ištartą žodį mama, tik šį kartą jis apibūdino jau mane, o ne ją. Taigi, galiu užtikrinti, kad net ir patį sudėtingiausią laukimą, gimdymą ar vaikelio atėjimą atperka tas mažas žmogutis, telpantis tavo delnuose. Kai jau nuo pačios pirmos judviejų susitikimo akimirkos supranti, kad niekada nenori su juo skirtis. Tai tavo dalis. Tavo kūnas ir kraujas. Matoma ir liečiama laimė. O tai aš galiu pavadinti – pilnatve, kai vaikelio ant tavo krūtinės, o pečius stipriai apkabinęs bučiuoja tavo plaukus tavo vyras. Gimus vaikeliui vyksta stiprus vertybių perkainojimas. Dabar man svarbiausia mažylis, šeima ir sveikata. Visa kita palauks... Taigi su vaikelio atėjimu, ateina ne tik jis...

 

                                                                     Su meile, Viliaus mama, Aušrinė

                                                                     2017 kovas