Pavasaris – visai nesentimentalus metas. Ir tikrai ne nostalgiškas. Va ruduo – visai kas kita. Gali lieti ašaras dėl besibaigiančios vasaros, o kai lietus barškena stiklą, gali klausytis verksmingų melodijų ir rašyti eiles, net jei paskutinį kartą pieštuką į rankas buvai paėmęs tik mokyklos laikais. Bet pavasaris – neeee. Tokiem dalykam netinka. Nei savigraužai, nei liudesiui, nesiskaito jokie „aš šiandien negaliu, nes šalta“, „man per liūdna, kad dabar tai pradėčiau“, „emm gal kitais metais“. Ne. Viskas. Basta. Pavasaris tikrų tikriausių naujų pradžių, skaistaus įkvėpimo, atgimimo, judėjimo ir bėgimo, žiūrėjimo pačiai atmerktom akim ir truputį dažnesio kvėpavimo metas. Pavasaris tinka sportuoti, pradėti verslą, gimdyti vaikus, išeiti į pensiją. Ir visiškai netinka niurzgėti. Statom ožiuką į kampą ir einam į lauką gaudyti vitamino D. O jei Jūsų namuose yra mažas tinginukas(gali būti ir su barzda), tai labai tiks daina apie sportą: https://www.youtube.com/watch?v=HYozpZ4YV2A Dviračiai, piknikai, smėlio dėžės, maudynės, ir lambada ( prisimenat: https://www.youtube.com/watch?v=oSK0Vx8D424 ) iki ryto ;) O kodėl gi ne? Nes kai ateina pavasaris – pasiteisinimų nėra!
Linkėjimai,
KK
